Norint kuo labiau sumažinti kuperozės ir ją lydinčio kapiliarų šalinimo riziką, reikia labai atidžiai prižiūrėti ne tik savo odą, bet ir visą organizmą. Vienas iš faktorių, skatinančių kuperozę – aukštas kraujo spaudimas, todėl jį reikia nuolat stebėti ir reguliuoti, vengti spaudimą „keliančių“ veiksnių, pavyzdžiui, kofeino. Taip pat reiktų į savo valgiaraštį įtraukti kuo daugiau kapiliarus „iš vidaus“ stiprinančių maisto produktų: žuvies, pieno, pomidorų, erškėtuogių, lapinių ir ankštinių daržovių, špinatų. Kuperozės profilaktikai labai svarbus ir saulės spindulių, soliariumo, pirties vengimas.

Didžiausią riziką susirgti kuperoze turi priklausomybę alkoholiui turintys, labai aukštoje ar itin žemoje temperatūroje dirbantys žmonės, karšto ir aštraus maisto mėgėjai, plonos ir jautrios odos savininkai. Žinoma, kai kurių išvardintų veiksnių sunku išvengti – tikrai ne kiekvienas gali pakeisti darbą vien dėl to, kad reikia dirbti odai nepalankioje temperatūroje; odos storio ir tipo taip pat nepasirinksi.

Pastebėjus pirmuosius kuperozės požymius, geriausia kapiliarų šalinimo alternatyva gali tapti kosmetika, skirta išoriniam kapiliarų stiprinimui (su vitaminais C ir E) ir maskavimui. Išryškėjusius kapiliarus puikiai maskuoja kosmetinės priemonės, turinčios žalio atspalvio. Priemonių, savo sudėtyje turinčių alkoholio, į kuperozę linkusiems žmonėms reikia vengti.

Jei manote, kad kapiliarų šalinimo procedūros išvengti vis dėlto nepavyks (oda nuolat raudonuoja, kapiliarai sparčiai plečiasi), geriausia tam rinktis patikimą metodą – lazerį. Lazeris priverčia sulipti išsiplėtusių kraujagyslių sieneles ir jas pasišalinti iš organizmo, bet nepažeidžia aplink jas esančių sveikų audinių.

Kapiliarų šalinimas lazeriu atliekamas odos klinikoje prižiūrint specialistui. Nors procedūra nėra skausminga, jos metu jaučiamas daliai pacientų nemalonus odos pulsavimas. Siekiant sumažinti nemalonius pojūčius, lazerinių procedūrų metu oda gali būti atvėsinama specialia šaldymo sistema arba nuskausminamuoju kremu. Po procedūros ne tik išnyksta veido raudonis, bet ir oda tampa pastebimai lygesnė.

Ne trumpiau nei mėnesį prieš procedūrą pacientui negalima degintis saulėje ar soliariume. Po procedūros taip pat privalu vengti tikros ar dirbtinės saulės spindulių.

Vienos kapiliarų šalinimo procedūros gali nepakakti tiems pacientams, kurie sutrūkinėjusius kapiliarus nori pašalinti nuo didelio odos ploto arba kurių kraujagyslių tinklas yra labai tankus. Nors išgydyti kraujagyslių dariniai neatsinaujina, naujose odos vietose gali pradėti plėstis ir trūkinėti kitos kraujagyslės. Taip nutinka, jei pacientas ir toliau nevengia kuperozę sukėlusių veiksnių arba jų išvengti negali (pavyzdžiui, jei liga genetiškai paveldėta).

The post Kuperozė ir kapiliarų šalinimas appeared first on Medicina.

Oda: kur ir kaip viskas vyksta?

Oda sudaryta iš kelių sluoksnių. Viršutinysis dar yra vadinamas epidermiu. Epidermis sudaro tarsi barjerą, saugantį odą nuo dehidratacijos, nuo žalingo aplinkos poveikio, įskaitant ir bakterijų, alergenų, įvairių virusų ir kt. patekimą. Yra ir veiksnių, kurie gali pažeisti trapų apsauginį odos sluoksnį ir jo sudėtyje esančių darinių struktūras. Prie šių rizikos veiksnių galima priskirti netinkamą kosmetinių priemonių naudojimą, dažną jų kaitaliojimą, šaltį, karštį, netinkamą mitybą, žalingus įpročius, stresą ir kt. Esant vienam kuriam ar ir keliems išvardintiems rizikos veiksniams, oda netenka drėgmės, gali pakeisti atspalvį ir tapti ne skaisti, bet pilkšva, suglebti, prarasti atsparumą žalingam aplinkos poveikiui ir t. t. Tikriausiai nebus taip, kad galėtumėme pašalinti visus rizikos veiksnius, tačiau galime pasistengti ir kaip įmanoma labiau išpuoselėti apsauginį odos barjerą. Kaip pataria ne vienas dermatologas, odos drėkinimas ir maitinimas – tai priemonės, padedančios išsaugoti jauną ir gražią odą.

Kaip atpažinti, kad odai reikia drėkinimo? Jei odą tempia, ji yra šiurkšti, šerpetoja, sumažėja jos elastingumas, tai rodo, kad epidermis yra netekęs dalies riebalų (kurie įprastai vadinami lipidais) ir vandens. Neapsaugotas viršutinis sluoksnis – pavojuje atsiduria ir gilesni odos sluoksniai. Todėl drėkinti veido odą reikia reguliariai, kasdien, net ir tuo atveju, jei turite riebią veido odą.

Kokių priemonių imtis?

Kad oda nuolat būtų drėkinama, reiktų naudoti drėkinamąjį kremą, kuris saugo odą padengdamas ją tarsi plėvele, kuri iš epidermio neleidžia pasišalinti drėgmei. Kad kremas geriau įsigertų, pirmiausia veidą reikia nuplauti drungnu vandeniu, padedančiu atsiverti poroms – tai skatina geresnį priežiūros priemonių įsisavinimą. Odos klinka Kaune „Grožio chirurgija“ savo pacientėms rekomenduoja nepamiršti ir naktinio intensyviai odą drėkinančio kremo, sugrąžinsiančio odos drėgnumą, kurio galėjote netekti per dieną. Tokia priemonė neleis odai išsausėti žiemą daugiausia laiko praleidžiant šildomose patalpose.

Verta pakalbėti ir apie taisyklingą veido kremo tepimą. Daugelis nežino, kad netinkamas procesas gali prisidėti prie odos suglebimo ir ankstyvo raukšlelių atsiradimo. Kremo reikėtų tepti labai saikingai, nepersistengiant, o judesiai turėtų būti lengvi, neintensyvūs, tinkamiausi – lengvas tapšnojimas pasitelkus veido masažo kryptis ir techniką. Jokiu būdu nereikia kremo trinti.

The post Dermatologas pataria odą prižiūrėti visus metus appeared first on Medicina.