Kelio menisko plyšimas ir menisko operacija
Kelio menisko plyšimas – vienas dažniausiai patiriamų kelio sužeidimų. Meniskas gali plyšti atliekant judesius, kurių metu koja būna pastatyta stabiliai, o kūnas sukamas į kurią nors pusę. Meniskas yra sudarytas iš kremzlės ir sudaro audinį tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Jo pagrindinė funkcija – sušvelninti keliui tenkančius smūgius ir stabilizuoti kelį.
Menisko operacija atliekama plyšus vidiniam arba išoriniam meniskui. Jos metu naudojamas artroskopas – mažas aparatas, turintis videokamerą ir į kelį patenkantis per nedidelio skersmens įpjovimus. Artroskopu pirmiausia apžiūrima kelio situacija. Jeigu meniskas plyšo stipriai, atplyšusios dalys pašalinamos iš kelio. Jei įplyšimai nėra dideli, atskiros menisko dalys susiuvamos. Dažniausiai menisko operacijos prireikia sportininkams, ypač kovos menų atstovams, futboloninkams, krepšinio mėgėjams, bėgikams ir tenisininkams. Taip yra todėl, kad jie savo kasdieninėje veikloje dažnai atlieka judesius, kurių metu kūnas sukamas, o kojos – ne.
Menisko plyšimas gali būti nesunkus, vidutinio sunkumo arba sunkus. Atskirti, kiek stipriai galėjo plyšti meniskas, galima pagal tam tikrus simptomus. Jei meniskas plyšo nestipriai, atsiranda nedidelis skausmas kelio srityje ir nežymus jo patinimas, bet šie simptomai per dvi ar tris savaites išnyksta. Esant vidutinio stiprumo plyšimui, jaučiamas skausmas kelio centrinėje arba šoninėje dalyje. Ypatingai stiprus skausmas esant vidutiniam menisko plyšimui jaučiamas, kai žmogus atlieka sukamuosius judesius, tupiasi. Kelis ištinsta ir patinimas su kiekviena diena vis didėja.
Kai menisko plyšimas yra labai stiprus, kelį ne tik skauda, jis ne tik ištinsta, bet ir pradeda „braškėti“, „strigti“, gali atrodyti, kad jis „išėjo iš vietos“. Svarbu žinoti, kad menisko operacija reikalinga vidutinio stiprumo ir stipraus menisko plyšimo atvejais. Taip yra todėl, kad meniskas pats savaime sugyti negali, kadangi šio audinio nemaitina jokios kraujagyslės.
Prieš menisko operaciją gydytojas atlieka apžiūrą, kurios metu jis išsiaiškina, kaip plyšo meniskas, kokias kelio traumas pacientui teko patirti praeityje, ką jis veikė būtent tuo metu, kai pajuto pirmuosius kelio skausmus. Dažniausiai menisko plyšimui ir jo sunkumui nustatyti daroma rentgeno nuotrauka, kartais atliekamas magnetinis rezonansas. Jeigu apžiūros metu paaiškėja, kad menisko plyšimas yra nedidelis, gydytojas pacientui pirmiausia siūlo alternatyvius gydymo metodus – poilsį ir kineziterapiją.
Jei atpažinote menisko plyšimo simptomus ir įtariate, kad menisko operacijos išvengti nepavyks, naudinga žinoti, kaip ji atliekama. Menisko plyšimas operuojamas taikant nejautrą, dažniausiai spinalinę, kai nuskausminantys vaistai suleidžiami į stuburo apačią. Per 0,5-1 cm gylio pjūvelius į paciento kelį įkišamas artroskopas, juo kelis apžiūrimas ir, priklausomai nuo situacijos, susiuvamas arba išimamos atplyšusios menisko dalys. Visas šis procesas trunka maždaug valandą. Iš karto po operacijos ligonis jau gali vaikščioti, o darbingumas visiškai atsistato per vieną mėnesį.