Po automobilio avarijos ar kito nelaimingo atsitikimo išgyvenę žmonės, patyrę stuburo ar apatinių kūno dalių sužeidimų, kuriam laikui (arba visam gyvenimui) gali prarasti gebėjimą vaikščioti. Jeigu stuburas nėra pažeistas tiek, kad judėjimo sutrikimai būtų negrįžtami, ilgainiui pacientas pradeda atsigauti. Vis dėlto nuo momento, kai jis suvokia vėl galintis pajudinti kojas, iki gėbėjimo laisvai judėti praeina daugybė savaičių ar net mėnesių. Juos pacientas turi praleisti prižiūrimas reabilitacijos centro specialistų.

„Mokymosi vaikščioti iš naujo“ procesas apima gydymą judesiu, vadinamą kineziterapija, raumenų masažą, paskatinantį minkštųjų audinių atsinaujinimą ir kraujo cirkuliaciją, bei fizioterapiją. Kineziterapija iš pradžių atliekama pasyviai (kai paciento kojas judina ir įvairius pratimus už jį atlieka kineziterapeutas), po to – aktyviai (kai pacientas pamažu pats pradeda vaikščioti). Aktyvi kineziterapija reabilitacijos centre pradedama nuo mažo intensyvumo pratimų, kurių krūvis nedidelis, vėliau pratimų krūvis ir intensyvumas didinamas.

Kineziterapija, atliekama reabilitacijos centre, o esant būtinybei – ir paciento namuose, ne tik suteikia galimybę pradėti vaikščioti „iš naujo“, bet ir gerina įvairių žmogaus kūno organų sistemų veiklą. Kineziterapija yra labai naudinga kaulų sistemai, ypač sąnariams, kurie, pacientui ilgą laiką gulint lovoje ir negalint pajudėti, sustabarėja. Taip pat gydymas judesiu gerina širdies, kraujagyslių veiklą, stiprina venas ir gerina kraujotaką. Yra įrodyta, jog kineziterapija teigiamai veikia ir žmogaus protinius gebėjimus. Ji mažina ar net visiškai pašalina skausmą, o tai mokantis vaikščioti iš naujo yra labai svarbu.

Reabilitacijos centre atliekami masažai ne tik padeda išgydyti pacientą, bet ir leidžia jam atsipalaiduoti. Patyrus sunkių sužeidimų, prireikia daug laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl raminantys ir raumenis stimuliuojantys masažai yra visapusiškai naudinga priemonė vaikščioti iš naujo besimokantiems žmonėms. Tinkamai atliktas masažas pagerina raumenų tonusą, sustiprina sąnarius. Jis labai naudingas sveikstančio žmogaus imuniteto stiprinimui. Kaip ir kineziterapija, masažas pagerina kraujo apytaką. Reabilitacijos centre atliekami ne tik kojų, bet ir rankų, pečių srities, nugaros, galvos masažai.

Dar vienas būdas, padedantis susigrąžinti judėjimo džiaugsmą – gydymas taikant fizioterapiją. Reabilitacijos centro specialistai, pasitelkę tokius fizikinius veiksnius, kaip elektra ar ultragarsas, gali padėti sustiprinti paciento raumenis ir kraujotaką. Mokantis vaikščioti iš naujo raumenų ir kraujagyslių stiprinimas yra labai svarbus, todėl derinant reabilitaciją, fizioterapiją ir masažą, galima pasiekti stulbinančių rezultatų.

The post Kai reikia mokytis vaikščioti iš naujo appeared first on Medicina.

Ortopedijos klinika – tai gydymo įstaiga, kurioje diagnozuojamos ir gydomos ligos, susijusios su judėjimo sutrikimais, judėjimo funkcijas atliekančių kūno dalių pažeidimais. Į tokią gydymo įstaigą kreipiasi pacientai, kenčiantys sąnarių, rankų ir kojų skausmus, taip pat tie, kurių judėjimas sutriko staiga (po traumos) arba palaipsniui (dėl tam tikros ligos). Kai kuriais atvejais judėjimo sutrikimai gali būti paveldimi. Pavyzdžiui, toks gali būti iškrypusio kojos nykščio sutrikimas, kai ilgainiui iššoka pėdos kauliukas, kuris ne tik sukelia skausmą, bet ir deformuoja estetinį pėdos vaizdą.

Kokios operacijos ir kitos procedūros yra atliekamos ortopedijos centruose?

Ortopedijos centruose itin didelis dėmesys skiriamas paciento judėjimo komfortui, todėl jose naudojama moderni ortopedinė technika, atliekamos įvairaus pobūdžio operacijos, grąžinančios judėjimo džiaugsmą. Tarp tokių operacijų galima paminėti plyšusių raiščių, alkūnės sausgyslės operacijas, „plaktukinių“ kojos pirštų deformacijos pašalinimą, artroskopines peties, kelio, čiurnos operacijas. Į ortopedijos centrą  pacientai gali kreiptis norėdami atstatyti anksčiau turėtas judėjimo funkcijas, normalią kaulų padėtį po traumų. Ortopedijos klinikos specialistai gali pašalinti po anksčiau turėtų operacijų likusias metalines dalis.

Kokios yra populiariausios ortopedijos klinikoje atliekamos operacijos?

Lietuvoje pacientams dažnai atliekamos iškrypusio kojos nykščio, plyšusio kelio menisko ir klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Pirmąjį sutrikimą pacientams pastebėti lengviausia, nes jis matomas išoriškai, tačiau dėl kelio ir klubo sąnarių sutrikimų pirmiausia gali tekti atlikti juos patvirtinančius tyrimus.

Iškrypęs kojos nykštys dar vadinamas iššokusio pėdos kauliuko arba „hallux valgus“ deformacija. Nykštys pasislenka iš įprastos savo pozicijos ir krypsta link kitų pirštų, o jo sąnarys – „kauliukas“ – iššoka, parausta ir tampa skausmingas. Iškrypęs kojos nykštys dažniausiai atsiranda dėl avalynės siauru priekiu ir aukšta pakulne dėvėjimo, tačiau gali būti ir paveldimas. Šis pėdos sąnarių sutrikimas ypač būdingas moterims, bet gali pasitaikyti ir vyrams. Ortopedijos klinikoje atliekamos operacijos metu pašalinama susidariusi kaulo kremzlės atauga. Pėdos nykštys tokiu būdu grąžinimas į normalią padėtį, o pėdos kraujagyslės sutvarkomos taip, kad vėl tinkamai atliktų savo funkcijas ir estetiškai atrodytų.

Kelio meniskas yra būtinas, kad koja atliktų normalią atraminę funkciją, jis jungia šlaunikaulį ir blauzdikaulį. Artroskopinė plyšusio kelio menisko operacija atliekama pacientams, kurių kelio meniskas įplyšta arba visiškai atitrūksta nuo likusio kelio sąnario. Dažniausiai tai nutinka traumos metu arba dėl per didelio fizinio krūvio sportuojant. Ortopedijos centre kelis apžiūrimas ir operuojamas prietaisu, turinčiu miniatiūrinę videokamerą – artroskopu, dėl kurio ši procedūra ir gavo tokį pavadinimą. Jeigu meniskas yra įtrūkęs, jis operacijos metu susiuvamas, o jeigu jis visiškai atplyšęs, atitrūkusios dalys visiškai pašalinamos iš kelio.

Klubo sąnario endoprotezavimas – dar viena operacija, kurią ortopedijos klinikos specialistai atlieka itin dažnai. Šios operacijos metu klubo sąnarys dėl jo nusidėvėjimo yra pakeičiamas dirbtiniu, tiksliau, dirbtinėmis pakeičiamos kai kurios šio sąnario dalys. Endoprotezavimas reikalingas tada, kai sudyla klubo sąnario kremzlė, ir žmogus nebegali vaikščioti, nejausdamas skausmo. Dažniausiai klubo sąnarį tenka keisti vyresnio amžiaus pacientams. Operacijos metu sudilusi kremzlė pakeičiama iš tvirtos medžiagos pagamintu implantu.

The post Procedūros, dažniausiai atliekamos ortopedijos klinikoje appeared first on Medicina.

Peties ankštumas – kas tai?

Peties ankštumas – tai natūralios peties sąnario būklės sutrikimas, kai tarp mentės ir žastikaulio yra užspaudžiamos kraujagyslės ir tepalinis maišelis, kurio paskirtis – sutepti peties sąnarį sudarančias dalis. Kai šis maišelis nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų, kyla trintis tarp mentės ir žastikaulio, atsiranda uždegimas, kurį lydi peties skausmas.

Peties ankštumo priežastys

Su peties ankštumo sutrikimu susiduria žmonės, kurių darbe ar sportinėje veikloje dažnai tenka atlikti judesius, kai rankos keliamos virš galvos, suneriamos už nugaros arba atliekama daug ir intensyvių sukamųjų rankos judesių. Užtenka vieną kartą „persistengti“ atliekant tokius pratimus, ir gali pradėti kankinti peties skausmas. Dažniausiai su peties ankštumo problema susiduria plaukikai, krepšininkai, sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės.

Peties ankštumą taip pat gali paskatinti anksčiau patirtos peties traumos, peties sąnario uždegimas, infekcija.

Kai kankina peties skausmas

Kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikimas, efektyviausiai peties skausmas gali būti išgydytas į gydytoją kreipiantis iš karto jį pajutus. Net iki 70 procentų atvejų peties skausmo priežastimi tampa būtent peties ankštumas, todėl nereiktų patiems spėlioti, dėl ko kilo skausmas, ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Anksti diagnozuotas peties ankštumas bei jį lydintis peties skausmas gali būti išgydyti kineziterapijos ir vaistų deriniu. Jeigu peties ankštumas diagnozuojamas vėlai (tepaliniam maišeliui jau visiškai nebeatliekant savo funkcijų), vienintelis kelias jį išgydyti tampa operacija.

Artroskopinio peties ankštumo pašalinimo operacija

Peties ankštumo sutrikimas riboja paciento judesius ir kelia skausmą. Artroskopinio peties ankštumo pašalinimo operacija leidžia atsikratyti šių nemalonių pojūčių. Procedūra atliekama taikant bendrąją arba regioninę nejautrą, chirurginiu būdu padarant negilius pjūvius ir naudojant artroskopą, kuris per šiuos pjūvius patenka į peties sąnarį.

Atroskopas – tai mažas operacijose naudojamas įrenginys su video kamera, kuris leidžia apžiūrėti sąnarį „iš vidaus“. Per 30-90 minučių trunkančią procedūrą artroskopu apžiūrimas sąnarys, pašalinama nereikalinga, savo funkcijas praradusi mentės dalis ir sugrąžinamos anksčiau turėtos peties sąnario funkcijos. Po gijimo periodo peties skausmas išnyksta.

The post Peties skausmą gali sukelti ankštumo sindromas appeared first on Medicina.

Menisko operacija atliekama plyšus vidiniam arba išoriniam meniskui. Jos metu naudojamas artroskopas – mažas aparatas, turintis videokamerą ir į kelį patenkantis per nedidelio skersmens įpjovimus. Artroskopu pirmiausia apžiūrima kelio situacija. Jeigu meniskas plyšo stipriai, atplyšusios dalys pašalinamos iš kelio. Jei įplyšimai nėra dideli, atskiros menisko dalys susiuvamos. Dažniausiai menisko operacijos prireikia sportininkams, ypač kovos menų atstovams, futboloninkams, krepšinio mėgėjams, bėgikams ir tenisininkams. Taip yra todėl, kad jie savo kasdieninėje veikloje dažnai atlieka judesius, kurių metu kūnas sukamas, o kojos – ne.

Menisko plyšimas gali būti nesunkus, vidutinio sunkumo arba sunkus. Atskirti, kiek stipriai galėjo plyšti meniskas, galima pagal tam tikrus simptomus. Jei meniskas plyšo nestipriai, atsiranda nedidelis skausmas kelio srityje ir nežymus jo patinimas, bet šie simptomai per dvi ar tris savaites išnyksta. Esant vidutinio stiprumo plyšimui, jaučiamas skausmas kelio centrinėje arba šoninėje dalyje. Ypatingai stiprus skausmas esant vidutiniam menisko plyšimui jaučiamas, kai žmogus atlieka sukamuosius judesius, tupiasi. Kelis ištinsta ir patinimas su kiekviena diena vis didėja.

Kai menisko plyšimas yra labai stiprus, kelį ne tik skauda, jis ne tik ištinsta, bet ir pradeda „braškėti“, „strigti“, gali atrodyti, kad jis „išėjo iš vietos“. Svarbu žinoti, kad menisko operacija reikalinga vidutinio stiprumo ir stipraus menisko plyšimo atvejais. Taip yra todėl, kad meniskas pats savaime sugyti negali, kadangi šio audinio nemaitina jokios kraujagyslės.

Prieš menisko operaciją gydytojas atlieka apžiūrą, kurios metu jis išsiaiškina, kaip plyšo meniskas, kokias kelio traumas pacientui teko patirti praeityje, ką jis veikė būtent tuo metu, kai pajuto pirmuosius kelio skausmus. Dažniausiai menisko plyšimui ir jo sunkumui nustatyti daroma rentgeno nuotrauka, kartais atliekamas magnetinis rezonansas. Jeigu apžiūros metu paaiškėja, kad menisko plyšimas yra nedidelis, gydytojas pacientui pirmiausia siūlo alternatyvius gydymo metodus – poilsį ir kineziterapiją.

Jei atpažinote menisko plyšimo simptomus ir įtariate, kad menisko operacijos išvengti nepavyks, naudinga žinoti, kaip ji atliekama. Menisko plyšimas operuojamas taikant nejautrą, dažniausiai spinalinę, kai nuskausminantys vaistai suleidžiami į stuburo apačią. Per 0,5-1 cm gylio pjūvelius į paciento kelį įkišamas artroskopas, juo kelis apžiūrimas ir, priklausomai nuo situacijos, susiuvamas arba išimamos atplyšusios menisko dalys. Visas šis procesas trunka maždaug valandą. Iš karto po operacijos ligonis jau gali vaikščioti, o darbingumas visiškai atsistato per vieną mėnesį.

The post Kelio menisko plyšimas ir menisko operacija appeared first on Medicina.

Nuo iššokusio pėdos kauliuko problemos kenčia daugybė vyrų (ir dar daugiau moterų) visame pasaulyje. Pagrindinė šios pėdos deformacijos priežastis – netinkama, tačiau labai madinga avalynė: batai, kurių kulnas aukštesnis nei keturi centimetrai, dar blogiau jei jie siaurėja priekyje. Dažnai dėvint tokią avalynę, kojos nykštys pradeda krypti link kitų pirštų, o kaulas, jungiantis jį ir pėdą, priešingai – „lįsti“ į išorę.

Tikriausiai teko matyti bent vieną pagyvenusią moterį, kurios kojų pirštai, išlindę iš vasarinių batelių, yra susigrūdę vienas prie kito, o nykštys sąnarių vietose išsiklaipęs. Jei nuolat dėvite aukštakulnius ir neleidžiate kojoms pailsėti, didelė tikimybė, kad po kurio laiko taip atrodys ir jūsų pėda. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Kaip išvengti iššokusio pėdos kauliuko, kitaip vadinamo hallux valgus?

Žinoma, geriausia prevencinė priemonė yra tinkama avalynė. Ji neturi deformuoti natūralios pėdos formos: batų kulnai neturi būti nei visiškai žemi, nei pernelyg aukšti, o padas turi būti šiek tiek išlenktas. Kuo aukštesnis batų kulnas ir kuo siauresnis jų priekis, tuo didesnė tikimybė susidurti su iššokusio pėdos kauliuko problema. Norint jos išvengti taip pat reiktų stengtis pėdas palepinti vandens procedūromis, jas mankštinti, retsykiais pavaikščioti basomis, jei reikia – naudoti specialius pėdų įtvarus.

Moterims iššokęs pėdos kauliukas yra itin jautri problema: šio defekto paveiktos pėdos praranda estetinį vaizdą. Antra vertus, būtent dėl šios priežasties moterys linkusios greičiau kreiptis į gydytoją. Vyrai į jį kreipiasi tik tada, kai iškrypusio kauliuko sukeltas skausmas pradeda trukdyti normaliai gyventi.

Vos pastebėjus, kad nykščio kauliukas rausta ir išryškėja, darosi skausmingas, koja tinsta ir greitai pavargsta, reiktų kreiptis į specialistą. Jei skausmas tapo nepakeliamas, įtvarai ir kiti tokiais atvejais taikomi „konservatyvūs“ gydymo metodai nepadės: gali prireikti operacijos, vadinamos iššokusio pėdos kauliuko korekcija.

Atlikus nejautrą, operacijos metu pašalinamos nereikalingos kaulinės ataugos, kurios judant kelia skausmą. Tokia procedūra trunka nuo keliolikos minučių iki pusantros valandos – trukmė priklauso nuo to, kiek sudėtinga yra iššokusio pėdos kauliuko situacija. Operacijos metu atkuriama normali pėdos padėtis, atstatomas iškrypęs pėdos kaulas. Praėjus keletui mėnesių pacientas visiškai atgauna darbingumą, vėl gali laisvai judėti.

Kai kuriais atvejais iššokęs pėdos kauliukas gali būti paveldimas. Jei jūsų artimieji turi tokią problemą, rizika ir jums su ja susidurti gerokai išauga. Tokiu atveju ypač svarbu kuo anksčiau imtis prevencinių priemonių ir saugoti savo pėdas.

The post Kai ramybės neduoda iššokęs pėdos kauliukas appeared first on Medicina.